And at the end of a day you still know that everything is fake

Mano gyvenimas yra didele suirute. Ir ne todel, kad man kas nesisektu, kad tureciau daug bedu su kuriom butu sunku susitvarkyti, ne tiesiog jame niekas nevyksta. Mano gyvenimas yra vienas baltas istiestas lynas, tik niekada nezinai kur jis tave nuves, bet visada turi ziureti, kad nenuktistum. Lynas niekada nesuteiks laimes, nuotykiu, isgyvenimu . Viska turiu pasidaryti pati. Ir as del to nieko nekaltinu. Tiesiog as nezinau kas darosi, gal kazkas atsitiko mano vaizduotei, mano spirimuisi i prieki. As tiesiog negaliu sugalvoti nieko idomaus ir tai labai vargina. Lynas nesuteikia jokiu kliuciu, jis yra tvirtai itemptas, jis idealus jokiu iplysimu ar susidevejimo zenklu is tiesu jis netgi akina savo baltumu ir svarumu. Bet man to nereikia. As noriu nuotykio, as noriu gyventi gyvenima, nenoriu tureti rutinos, nenoriu pabusti ryte ir zinoti, kad tai tik dar viena diena nepateikenti jokiu naujoviu, nenoriu tureti milziniskai ilgo lyno be jokiu itrukimu ar posukiu! Dabar man padeti niekas negali, bet ir gerai. As zinau, kad viena diena as sugebesiu sugadinti lyna, as zinau, kad as dar spesiu tai padaryti iki jo galo priejimo. Manes nedomina, kas bus kai lynas baigsi. Dabar turiu tik viena minti - paiivairinti lyna, kad jis nebebutu toks bjaurus savo spindesiu ir tobulumu.